Įvadas

Kreatinas neabejotinai yra vienas populiariausių maisto papildų visame pasaulyje. Prognozuojama, kad pasaulinė kreatino rinka sieks 520 mlj. USD iki 2024 m. [1]. Kreatino, kaip maisto papildo tyrimai prasidėjo jau nuo 1912 m. [2]. Iki 2021 m. daugiau kaip 10 000 mokslinių straipsnių atspausdinta kreatino vartojimo tema. Nors didžioji dalis tyrimų skiriama kreatino vartojimui sporte [3], tačiau paskutiniųjų 20-ties metų tyrimai parodė kreatino naudą sveikatinimo srityje. Kreatinas turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, lėtina senėjimo procesus, teigiamai įtakoja nervų-raumenų sistemos sutrikimus, naudojamas  potrauminėje reabilitacijoje [4]. Kreatino vartojimas ne tik sportuojant, bet ir gerinant žmonių gyvenimo kokybę bei sveikatą, stipriai išplečia šio papildo vartojimo sritis. Po daugiau nei 100 metų trukusių tyrimų apie kreatiną, galbūt atėjo laikas iš naujo pažvelgti į šio dietinio junginio vartojimą. Įrodymai rodo, kad nepakankamas kreatino suvartojimas su maistu negali būti visiškai kompensuojamas jo vidine sinteze, o tai rodo, kad kreatinas yra nepakeičiamų aminorūgščių darinys žmonėms. Požiūris į kreatiną turėtų prasidėti ne tik sporto moksle ar klinikinėje medicinoje, bet ir skatinant visuomenės sveikatos institucijas galvoti apie kreatiną kaip į svarbų XXI amžiaus subalansuotos mitybos komponentą [5].

Apibūdinimas

Kreatinas (kreatino monohidratas – metilguanidinė acto rūgštis) yra junginys, sintetinamas organizme iš aminorūgščių, taip pat gaunamas su maistu. Apie 95 proc. kreatino sukaupiama žmogaus raumenyse, likusi dalis kaupiama smegenyse, kepenyse, inkstuose  [6]. Per parą apie 1,7 proc.  viso organizmo kreatino virsta kreatininu ir per inkstus pašalinami iš organizmo [7] Vidutinio sudėjimo (70 kg) žmogaus organizmui per parą reikia apie 2 g kreatino. Šios reikmės yra didesnės, priklausomai nuo kūno masės ir fizinio krūvio. Maždaug pusė reikalingo organizmui kreatino yra sintetinama kepenyse ir inkstuose iš aminorūgščių glicino, L-arginino ir metionino.  Kita dalis gaunama su visaverčiu maistu (ypatingai su raudona mėsa ir žuvimi) ir/ar vartojant kreatino papildus.  Žinoma, kad maždaug 3–5 g kreatino yra žalios mėsos kilograme [8]. Labiausiai ištirta kreatino forma yra kreatino monohidratas, kuri yra labiausiai efektyvi forma didinanti kreatino lygį kraujo plazmoje, raumenyse, smegenyse ir gerinanti darbingumą [3].  Balansas tarp gaunamo ir vartojamo kreatino yra svarbus, norint palaikyti normalų daugelio organizmo ląstelių funkcionavimą. [9]. Šis balansas gali būti sutrikdomas dėl sumažėjusios sintezės organizme arba nepilnavertės mitybos. Kreatino balansas dažnai būna sutrikdytas laikantis veganiškos ar vegetariškos dietos.  Kreatino trūkumas taip pat gali pasireikšti sergant kepenų ligomis [10], autizmu, [11] išsėtine skleroze [12]. Įdomu tai, kad sergant išvardintomis ligomis, papildomas kreatino vartojimas pagerina kreatino balansą ir sumažina ligų simptomus. Nuo 60 iki 70 proc. raumenyse randamo kreatino virsta kreatinfosfatu kuris savo ruožtu virsta į ATF (adenozintrifosfatą) – pagrindinį raumenų energijos šaltinį. Kreatino kiekio organizme padidėjimas padeda atletams greičiau resintetinti ATF ir taip gerokai pagerinti fizines ypatybes atliekant trumpus, didelio intenstyvumo fizinius krūvius (daugiau kreatino, daugiau kreatinfosfato, greitesnė ATF resintezė, didesnis treniruočių intensyvumas, didesnis krūvis, didesnis jėgos arba galingumo prieaugis). Be šio, visiems žinomo kreatino poveikio sportininkams, paskutiniaisias metais daug tyrimų atlikta nustatant kreatino papildų vartojimą sveikatinimo ir terapiniais tikslais gydant: diabetą, sarkopeniją, osteoporozę, vėžinius susirgimus, širdies ligas, kognityvinius   sutrikimus.