L- Karnitinas

L-karnitinas (toliau-karnitinas), buvo žinomas nuo  1900 m. Iš karto jis buvo priskirtas prie vitaminų ir laikomas būtinu dietos komponentu. Vėliau buvo nustatyta, kad karnitiną galima sintetinti iš aminorūgščių, o šiuo metu jis priskiriamas prie ne pagrindinių dietos komponentų. Vartojant pilnavertį maistą, organizmas daugiau kaip pusę reikiamo kiekio karnitino  gauna daugiausia iš raudonos mėsos, paukštienos ir kai kurių pieno produktų, kitą reikalingą kiekį organizmas sintetina iš aminorūgščių – metionino ir lizino. Su maistu gaunamas ar organizmo sintetinamas karnitinas yra L- izoformos. Žmogaus organizme yra apie 100 mmol karnitino, iš kurių apie 98 proc. jo – griaučių ir širdies raumenyse.

 

Karnitino poveikis

Vykstant riebalų rūgščių oksidacijai pagamintos energijos kiekis priklauso ir nuo karnitino kiekio. Dėl karnitino trūkumo griaučių raumenyse gali pradėti kauptis riebalų rūgštys, padidėti ląstelių atsparumas insulinui, sulėtėti riebalų oksidacija ir sumažėti fizinis darbingumas. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad organizme padidėjus karnitino kiekiui (pavyzdžiui, vartojant papildus), gali pagreitėti riebalų rūgščių patekimas į mitochondrijas ir jų oksidacija. Jei ši hipotezė būtų teisinga, vadinasi, ištvermės atletams ir asmenims, siekiantiems atsikratyti antsvorio, būtų naudinga karnitiną vartoti papildomai.

Teoriškai, (kalbant apie didelius fizinius krūvius) karnitinas galėtų pagerinti aerobinės glikolizės ir sulėtinti anaerobinės glikolizės procesus, aprūpinant raumenis energija. Dėl to sumažėtų laktato ir vandenilio jonų kaupimasis ir padidėtų fizinis darbingumas. 

Moksliniai tyrimai

Biochemijoje karnitinas žinomas nuo 1905 m., kuomet buvo nustatyta, kad tai yra svarbi griaučių raumenyse esanti medžiaga, o jo cheminė struktūra žinoma nuo 1927 m. Nors  karnitino poveikis yra teoriškai pagrįstas ir jis sportininkų dažnai vartojamas(ypač  mažinant antsvorį), išsamūs karnitino poveikio sportininkų organizmui tyrimai neatskleidė jo teigiamo poveikio. Jeigu karnitino  aktyvumas organizme nepakankamas (dėl įgimtų metabolizmo sutrikimų ar dėl ligos), gali sutrikti riebalų apykaita ir sumažėti fizinis darbingumas.Tokiais atvejais karnitino papildus vartoti tikslinga. Tačiau sveikų asmenų fiziniam darbingumui pagerinti, papildomai vartojant karnitiną reikalingos tam tikros sąlygos: a) fizinis krūvis turi sukelti  karnitino poreikį; b) vartojant karnitino papildus, raumenyse turi padidėti karnitino kiekis; c) karnitinas veikia kaip limituojamasis veiksnys riebalų rūgščių pernašos procesuose ar  vykstant riebalų oksidacinėms reakcijoms. Išsamūs tyrimai (Wagenmakers, 1991; Heinonen, 1996) rodo, kad riebalų rūgščių pernaša nėra jų oksidaciją limituojantis veiksnys. Taip pat įrodyta, kad piruvato dehidrogenazės reakcija prasideda po kelių sekundžių nuo fizinio krūvio pradžios ir papildomas karnitino kiekis šios reakcijos nesuaktyvina. Nėra įrodymų, kad vartojant karnitino papildus, jo kiekis raumenyse padidėja. Be to, nustatyta (Heinonen, 1996), kad dėl didelio ar mažo intensyvumo fizinių krūvių poveikio karnitino kiekio sumažėjimas griaučių raumenyse labai nežymus arba jo visai nesumažėja. Kitaip tariant, jei sportininkas vartoja pilnavertį maistą, fiziniai krūviai neturi įtakos kreatino kiekiui raumenyse. Kreatino kiekį raumenyse galima padidinti 1-2 procentais tik vartojant labai didelius jo kiekius.

Vienu naujausių tyrimų ( Wall ir kt., 2011) buvo pirmą kartą nustatyta, kad karnitino kiekį raumenyse galima padidinti vartojant karnitino papildus. Dar svarbiau, buvo įrodytas teigiamas karnitino vaidmuo griaučių raumenų energijos gamybos procesuose. Nepaisant optimistinių šio tyrimo išvadų,  tyrime taikyti karnitino didinimo organizme metodai yra sunkiai įgyvendinami praktiškai: karnitino vartojimo laikotarpis – 6 mėnesiai, kiekis – 4 g per dieną, be to, kartu būtina vartoti  angliavandenius – 160 g per dieną, o tai sudaro papildomų 640 kcal per dieną. 

Perspektyvos. Iki šiol moksliniais tyrimais nenustatyta, kad papildomas karnitino vartojimas padidina fizinį darbingumą. Tačiau, kaip sako patys mokslininkai, mokslinių įrodymų trūkumas neįrodo, kad karnitinas yra neveiksmingas (Brass, 2006).

Šiuo metu karnitinas įeina į pirmąjį dažniausiai vartojamų papildų dešimtuką. Gali būti, kad jo veikimo organizme mechanizmų yra daugiau, nei manyta. Pavyzdžiui, kai kurių tyrimų duomenimis, karnitinas padeda greičiau atsigauti po fizinių krūvių (Huang ir kt., 2012)  , kiti tyrimai parodė, kad karnitinas mažina oksidacinį stresą ir didina azoto oksido kiekį organizme (Guzel ir kt., 2015). Mokslininkų nuomone, būtina toliau tirti, koks yra biocheminis, farmakologinis, fiziologinis organizmo atsakas į papildomą karnitino vartojimą.

Karnitino vartojimo kardiologijoje.  Tyrimai nėra vienareikšmiai. Teigiama, kad karnitinas turi didelę teigiamą įtaką (pvz.40 proc. sumažina krūtinės anginos simptomus - DiNicolantonio ir kt. 2013). Kiti tyrėjai sako, kad karnitinas neturi tokio didelio teigiamo poveikio (Shang ir kt.,2014) . Paskutinieji tyrimai teigia, kad karnitinas gali mažinti mažo tankio cholesterolį ir taip teigiamai įtakoti sveikatą ( Serban ir kt., 2016)  , tuo pačiu pažymima, kad daugiau tyrimų reikia atlikti, norint išsiaiškinti karnitino įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms. 

Kam patartina vartoti karnitiną

Karnitino veiksmingumas antsvoriui mažinti moksliniais tyrimais nebuvo įrodytas. Vis dėlto, nors mokslinių tyrimų dar trūksta, karnitiną patartina vartoti tų sporto šakų sportininkams, kuriose rezultatus ir darbingumą daugiausia lemia aerobinė ištvermė. Jis gali padėti ir visų kitų sporto šakų sportininkams greičiau atsigauti po fizinių krūvių.  Taip pat karnitinas rekomenduotinas asmenims, turintiems kardiologinių problemų 

 Kaip vartoti karnitiną. 

Rekomenduojama L-karnitino vartojimo norma – 500–2000 mg per dieną. Tačiau yra ir kitų karnitino formų. Acetyl-L-karnitiną (ALCAR) rekomenduojama vartoti kognityvinėms funkcijoms gerinti – 630–2500 mg per dieną. L-karnitinas L-Tartratas (LCLT) dažniausiai vartojamas fiziniam darbingumui didinti – 1000–4000  mg per dieną. Glycine Propionyl L-karnitinas (GPLC) padeda gerinti kraujotaką, jo rekomenduojama norma – 1000–4000 mg per dieną.